- ruklėdžiai
- ×rùklėdžiai (brus. pyxлядь) sm. pl. (1) 1. Q247, R, MŽ224, N, K, M prasti namų apyvokos reikmenys, seni daiktai, kraustuliai, rakandai, rūbai: Sudėjęs buvau iš pradžios tokiame nepatogėj visą savo naudą, prierėdas, ruklėdžius ir sūdynes, jog mano gėtroj vos tiktai man pačiam vietos beliko I. Tasai, visus savo ruklėdžius susiėmęs, nusitraukė Kel1882,268. Skrivelė ruklėdžių Q642. 2. R smulkmenos: Čia stalčiuj mano rùklėdžiai Plv. 3. pintas kupranugario balnas: Ir indėjo juos (stabus) ruklėdysna velbliūdo Ch1Moz31,34.
Dictionary of the Lithuanian Language.